Draugai

Vadim Levanov „Sudie, derintojau!“

Vaidina - Augustė Pociūtė 

Režisierius – Nerijus Gedminas
 

Rusų dramaturgas Vadimas Levanovas savo kūryboje daug dėmesio skyrė jauniausiems visuomenės nariams. Jis yra parašęs visą pjesių ciklą, kaip pats įvardino – „apie vaikus ir paauglius“. V. Levanovo herojai – jaunuoliai, maištaujantys, atstumtieji, nesugebantys, o kartais ir nenorintys susitaikyti su jiems primestomis suaugusiųjų gyvenimo taisyklėmis. Jie negali apsiginti, todėl yra labiausiai pažeidžiami. Autorius teigia: „Statant  šiuos tekstus, labai svarbus atlikėjų ir medžiagos autentiškumas“. Tai  reiškia, kad į žiūrovus turi kreiptis jų bendraamžis, jiems suprantama  kalba. Tik tai padės užmegzti dialogą su auditorija. Jauniesiems aktoriams „..nieko nereikia vaizduoti.  Tai – beveik jų gyvenimas, jie jį pažįsta ir supranta... Svarbiausia – kuo mažiau „pervaidinimo“ ir „vaizdavimo“,  daugiau – natūralumo ir tiesos“.
   Tačiau spektaklis skiriamas ne tik jaunimo auditorijai. Gal net labiau jų tėvams bei mokytojams – trisdešimtmečiams-keturiasdešimtmečiams. Dramaturgas tarsi iš šalies žiūri į savo kartą, kalba, apie tuos žmones, kurių gyvenimas „jau įvyko“- jie įgijo išsilavinimą, susikūrė buitį, įsitvirtino, bet palengvėjimo visi šie pasiekimai jiems neatnešė. Netgi priešingai, jų egzistavimas atrodo pilkas ir nykus, o svajonės, kaip ir anksčiau, nepasiekiamos.
   Spektaklio herojė Mergina negaili kritiškų pastabų vyresniajai kartai dėl jos silpnumo, veidmainiškumo, bet pati iš suaugusiųjų pasiima ne pačias geriausias savybes.
   

     Vaidinimo kūrėjams pavyko surasti aktorę, kuri puikiai atitinka autoriaus reikalavimus. Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijos studentė Augustė Pociūtė su šiuo monospektakliu tarsi kometa įsiveržė į Klaipėdos teatrinį pasaulį ir iš karto atkreipė į save žiūrovų bei teatro specialistų dėmesį..„..ji nuoširdi, plastiška, organiška..” (G. Gugevičiūtė, „Klaipėda“), „..spektaklyje apstulbino saviti merginos aktoriniai duomenys, jos gebėjimas sukurti charakterio visumos įspūdį, drąsa, skonis, lengva ironija, požiūris į heroję..“ (R. Viskauskas,„Literatūra ir menas“), „Augustės kuriamas šiuolaikinės merginos ... vaidmuo paperka tikroviškumu. Augustė Pociūtė ir plastiška, šokiu išreiškianti tikruosius, po šiurkštumo kauke slepiamus, jausmus, ir muzikali, skausmo akimirką į rankas paimanti gitarą, rusiškai uždainuojanti  Vladimiro Vysockio dainą.“ (L. Armonaitė, „Naujoji Romuva“)  – negaili liaupsių jaunajai aktorei ir kritikai.
   VI-ajame tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ Visagine Augustė Pociūtė komisijos buvo apdovanota „už subtilų jauno žmogaus išgyvenimų atskleidimą“, sulaukė daug komplimentų iš žiuri narių (atstovaujančių Prancūzijai, Armėnijai, Baltarusijai, Ukrainai bei Lietuvai) ir jos pirmininko, žinomo teatro ir kino aktoriaus, Regimanto Adomaičio. Aktorei taip pat buvo skirtas žurnalo „Naujoji Romuva“ prizas už sėkmingą debiutą.

   2015 m. XVII tarptautiniame monospektaklių festivalyje "Vidlunnya" Ukrainos sostinėje Kijeve spektaklis buvo apdovanotas Grand Prix.
   Spektaklio „Sudie, derintojau!“ herojė - turtingų tėvų  duktė, pasakoja apie didžiausią savo, dar neilgo, gyvenimo nuotykį - meilę pianinų derintojui. Merginai dar sunku suprasti ir iki galo įvertinti tai, kas su ja atsitiko. Aišku tik, kad visi tie įvykiai negrįžtamai pakeitė jos ir su ja susijusių žmonių likimus. Šis vaidinimas, tai paauglės išpažintis, pasakojimas apie bundantį moteriškumą, pirmąją meilę, aistrą.
   Šiuolaikinė Lolitos istorija pasakojama herojės lūpomis yra nuoširdi, intymi ir tikra.
   Spektaklio trukmė 55 min.

http://www.youtube.com/watch?v=jPW_bFZ5HZ4